- apgūmoti
- apgūmóti tr. storai apvilkti, aprengti: Jis apgūmoja galvą ir kaklą šaliku rš. | refl. tr., intr.: Skarą gerai apsigūmók, kad nesušaltum Gl. Tu teip apsigūmójai, kad tik akys žiba Skr. | prk.: Dangus apsiniaukia, apsigumoja debesimis A1885,342. \ gūmoti; apgūmoti; įgūmoti; susigūmoti; užsigūmoti
Dictionary of the Lithuanian Language.